Metalizuotų miltelinių dangų atsparumas

Yra keletas faktorių, kurie turi įtakos metalizuotų miltelinių dangų atsparumui. Iš gamintojo pusės, įtaką dangos atsparumui turi: panaudoto metalinio pigmento rūšis, jo procentinis kiekis gatavame produkte, o taip pat efekto pagrindą sudarančių dažų gamybos būdas ir receptūra. Iš dažytojų pusės, visų pirma, panaudota dažymo sistema – vienasluoksnė arba dvisluoksnė. Planuojant metalizuotos miltelinės dangos atlikimą pirmiausiai reikia nuspręsti, kokį atsparumą turi turėti užbaigta danga. Metalizuotų dangų atveju tai turi esminės įtakos dažymo kainai. Brangiausia išgauti atsparumą atmosferos veiksniams, ypač ultravioletiniams spinduliams.
Jei metalizuota miltelinė danga turi būti atspari trynimui, įbrėžimams, cheminėms medžiagoms (pvz. žmogaus prakaitui), galima pasirinkti du būdus. Dvisluoksnės dangos: metalizuoti dažai plius skaidrus lakas, arba viensluoksnės dangos panaudojant architektūroje naudojamus lauko dažus. Skaidrus lakas, kaip išorinis sluoksnis, neabejotinai yra geresnė apsauga nuo dangos dilimo, tačiau labai sumažina jos elastingumą. Be to visada egzistuoja pavojus, kad skaidraus lako sluoksnis atšoks nuo pagrindo sluoksnio. Be to, reikia pastebėti, kad skaidrus lakas nesaugo pagrindinių dažų nuo ultravioletinių spindulių.
Pasirinkus viensluoksnę architektūrinių dažų dangą yra kitaip. Žinome, už ką mokame. Didesnę dažų kainą atsveria puikios eksploatacinės savybės. Geri architektūriniai dažai, atsparūs atmosferos veiksniams ir ultravioletiniams spinduliams, turi kokybę užtikrinančius sertifikatus. Europoje tokius dažus sertifikuoja dvi organizacijos – šveicarų QUALICOAT ir vokiečių GSB.

Reklama
Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Metalizuotų miltelinių dažų atspalvis

Milteliniai dažai, taip pat ir metalizuoti, gaminami pagal spalvinius standartus. Populiariausias yra RAL standartas, kuris sidabriniams metalizuotiems dažams numato du pagrindinius atspalvius: RAL 9006 – baltas aliuminis, RAL 9007 – pilkas aliuminis. RAL spalvų pavyzdžiai gaminami ant kartoninio pagrindo skystais dažais, dėl to vizualinio efekto pernešimas į miltelinę dangą gali sukelti daug nesusipratimų. Metalizuoti skysti dažai yra paprastesni kaip jų gamybos, taip ir dažymo požiūriu bei labiau atsikartojantys.
Miltelinių metalizuotų dažų atveju yra kitaip. Metalizuotų miltelinių dažų gamybos procesas yra daug sudėtingesnis, o galutinis produktas nėra visiškai atsikartojantis.
Dažymo būdas ir sąlygos turi daug daugiau įtakos galutiniam rezultatui nei dažant skystais dažais, kadangi neįmanoma užtikrinti vienodų dažymo proceso parametrų skirtingose dažyklose. Dėl to miltelinių metalizuotų dažų atveju galima laikyti, kad spalviniai pavyzdžiai rodo tik gaunamos dangos atspalvį, o ne gaunamo vizualinio efekto atsikartojimą. Negalime visiškai kontroliuoti nei tolygaus metalinio pigmento pasiskirstymo dangoje, nei pigmento grūdelių ar žvynelių išsidėstymo dažomo objekto paviršiaus atžvilgiu. Dėl to kiekvieno gamintojo metalizuoti milteliniai dažai, po nudažymo atrodys kitaip. Taipogi dažnai gali skirtis ir to paties gamintojo gaminami metalizuoti dažai.
Dangos spalvos ir efekto skirtumai reikalauja, kad būtų nustatytos ribinės sąlygos, kurios sudarytų pagrindą galimoms pretenzijoms. Pavyzdys, pagal kurį buvo patvirtinta spalva ir efektas, negali būti užsakovo naudojamas kaip vienintelis ir neabejotinas teisingos dangos išvaizdos įrodymas. Abiejų šalių labui verta nudažyti keletą pavyzdžių skirtingomis sąlygomis (skirtingas dangos storis, sukepinimo laikas, šviežių ir naudotų dažų kiekis ir t.t.) ir derybų keliu nustatyti leistinas apatinę ir viršutinę dangos išvaizdos nukrypimų ribas. Taip apibrėžtos užsakymo sąlygos leidžia sąžiningai ir realiai įvykdyti keliamus reikalavimus.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Poveikio aplinkai mažinimas

Metalų apdirbimo procesų poveikis aplinkai kelia rūpestį. Fosfatavimas taip pat nėra išimtis. Atliekos, susidariusios šio proceso metu, gali būti skirstomas į dvi grupes: skystas ir kietas. Skystos atliekos susidaro metalą ėsdinant rūgštimis, atliekant šarminį valymą, plaunant ir pasyvuojant chromo junginiais. Kietos atliekos susidaro iš dumblo, susiformavusio fosfatavimo metu. Apskaičiuota, kad iš viso nuotekų išteka apie 20,8 kg/m2, o kietų nuosėdų fosfatavimo procese susidaro apie 0,049 kg/m2. Fosfatavimo proceso metu į aplinką išmetama apie 400 g/m2 CO2 – ekvivalentinės masės. Tai įrodo, kad įprastinis fosfatavimas prisideda prie šiltnamio efekto. Laimei, tai nekelia stipraus poveikio žmonių sveikatai. Apskaičiuota, kad toksiškumo lygis yra 1,6 ppm/ppm. Kietos nuosėdos, priešingai nei nuotekos, negali paplisti į aplinką. Fosfatavimo dumblas paprastai laikomas pavojingomis atliekomis, ir todėl jų išmetimas yra griežtai reguliuojamas. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais fosfatavimo operacijose susidaro 6 804 tonų dumblo. Taigi, ne tik norima, bet ir yra būtina sukurti būdų, kaip regeneruoti įvairias dumblo sudedamąsias dalis.

Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 4 986 977 siūlomas metodas, kaip fosfatavimo dumblą apdoroti vandeniniu šarminiu tirpalu tam, kad pH būtų didesnis nei 10. Esant tokiam pH  iškrenta į nuosėdas geležies hidroksidas, geležies hidroksidas atgaunamas, o vandeninė fazė parūgštinama tiek, kad pH būtų 7-10 kad iškristų cinko hidroksido nuosėdos.

Paprastai, 20% fosfatavimo dumblo svorio sudaro geležis, 10% – cinkas, 1-3% – manganas, <1% nikelis ir 50-55% – fosfatai (sausos medžiagos sudėtis). Taigi, bandoma sutelkti dėmesį į cinko, geležies ir fosfatų regeneravimą tam, kad būtų galima paruošti fosfatavimo tirpalą ir/arba paruošimo tirpalą. Iš įvairių siūlomų metodų, skirtų fosfatavimo dumblo panaudojimui ir pirometalurginiam apdorojimui, dominuojantys yra šie: redukcinis sukepinimo procesas, kurio metu atgaunamas cinkas, geležis ir nikelis, be to, natrio fosfatas; apdirbimas cheminiuose tirpaluose, sudedamąsias dalis išplaunant rūgštimis ir bazėmis, ir tų cheminių tirpalų pakartotinis naudojimas fosfatavimo tirpalų paruošime; taip pat perdirbimas naudojant neorganines rūgštis, sudedamųjų dalių pašalinimas ir jų pakartotinis naudojimas.

Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 5 273 667  aprašomas procesas, kuris apima fosfatinio dumblo surinkimą, vandens pašalinimą filtruojant, dumblo, iš kurio pašalintas vanduo, džiovinimą aukštoje temperatūroje, kol dumblo drėgmė sudaro mažiau nei 10% dumblo svorio, ir sauso dumblo dalelių sumažinimą iki mažiau nei 1 mm . Buvo atrasta, kad išdžiovintas ir susmulkintas fosfatinis dumblas yra puikus priedas į tepalus. Toks dumblas tinkamas naudoti tepalų receptūrose, skirtose metalo apdirbimui, metalo formavimui ir tepalų pramonėje.

JAV patente Nr. 5 350 517 aprašomas procesas, kuriame fosfatavimo dumblas perdirbamas azoto rūgštimi, geležis išgaunama kartu su skysčiu/skystu ekstraktu, ir šis gautas ekstraktas yra pakartotinai naudojamas ruošiant kristalinio (cinkinio) fosfatavimo tirpalą. Naudojamas ekstrahentas yra 2-etilheksil alkoholio monoesteris su žibale esančia fosforo rūgštimi. Britanijos patente Nr. 1545515 taip pat siūloma naudoti neorganines rūgštis fosfatų išgavimui iš fosfatavimo dumblo cinko ir fosfatų jonų, o vėliau ekstraktą naudoti kaip fosfatavimo tirpalą. Be to, šiame patente siūloma galimybė šarmu  išplauti iš fosfatų neištirpusias nuosėdas, kurių sudėtyje yra geležies ir fosfato jonų taip, kad galiausiai, turintys geležies likučiai nusėstų. Šarminiame tirpale fosfatas nusėda kaip cinko fosfatas ir gali būti naudojamas fosfatavimo tirpalų ruošimui.

Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 5 376 342  aprašomas procesas, kuris apima šiuos etapus: (1) dumblo ištirpinimas fosforo rūgštyje; (2) neištirpusių kietų medžiagų filtravimas; (3) geležies fosfato nusodinimas ir regeneravimas; (4) reikiamų metalų pridėjimas prie cinko ir fosfato, kurių sudėtyje yra vandens fazė, bei likusio cinko fosfato tirpalo pakartotinis panaudojimas kristalinio fosfatavimo procesuose.  Šiuose procesuose jis naudojamas kaip paruošimo tirpalas. Proceso metu nusėdęs geležies fosfatas gali būti naudojamas kaip pašarų papildas gyvūnams.

Fosfatavimo dumblas maišomas su šarminiu tirpalu, mišinys džiovinamas ir kepinamas 500-1300 ºC temperatūroje, dalyvaujant reduktoriui. Dumble esantis fosfatas virsta vandenyje tirpia fosfato druska, cinkas ir geležis virsta metalu ir cinkas išgaruoja iš reakcijos zonos. Plaunant vandeniu, atgaunamas skystame dumble esantis tirpus fosfatas ir geležis.

Baldy mano, kad 25% fosfatavimo dumblo, susidariusio automatinio apdorojimo procese, svorio sudaro alyva, ir jos pašalinimas yra būtinas tam, kad būtų galima pilnai regeneruoti visas naudingas sudedamąsias dalis. H2O2 priedas pridedamas prie dumblo rūgščių dispersijos, taip pašalinama alyva iš likusio mišinio. Pasak Baldy, cinko fosfatinio dumblo regeneravimas susideda iš keturių etapų. Pirmas etapas – alyvos atskyrimas nuo dumblo. Antras etapas – dumblo apdorojimas fosforo rūgštimi po to cinko, mangano ir nikelio ekstrakcija iš dumblo. Trečias etapas – antrame etape susidariusių geležies fosfato nuosėdų pavertimas į geležies oksido pigmentus ir natrio fosfatą.

Caponero ir Tenerio siūlo fosfatavimo dumblą naudoti klinkerio gamybos procese. Tai būtų vienas iš galimų atliekų panaudojimo būdų. Savo moksliniame darbe jie įrodo, kad iki 7% fosfatavimo dumblo pridėjimas prie portlandcemento miltelių nepadaro jokios žalos klinkerizacijai. Rentgeno spindulių difrakcijos tyrimas rodo, kad modifikuotame klinkeryje, nėra jokių žymių pakitimų proporcingų dumblo priemaišoms. Taip pat nėra netipiškų fazių, susiformavusių su ne daugiau kaip 5% fosfatavimo dumblo. Mišinio, kurio sudėtyje yra iki 7% sauso dumblo priemaišų, diferencinė terminė analizė nerodo jokių skirtumų. Iki 5% fosfatavimo dumblo priemaišų, žymiai pakeičia tik cinko kiekį gatavame klinkeryje.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Kablių ir pakabų valymas

Kablius galima valyti įvairiais būdais:

Cheminis valymas
Pamerkiant kablius voniose su tam skirtais tirpalais po to nuplaunant vandeniu aukštu slėgiu. Galimas pavojus: tirpalai toksiški arba ėdūs (tirpikliai, rūgštys, šarmai). Privalumas – paprasta įranga, į kurią galima pakrauti didelių matmenų detales.  (Turiu tam skirtus produktus: Stripal 2000 K3/M arba Stripper 303 S8 – klausti telefonu +370 698 06608 arba el. paštu minikauskas@gmail.com)

Terminis valymas
Pirolizės būdu 350-500 laipsnių temperatūroje po to nuplaunant vandeniu aukštu slėgiu. Galimi pavojai – dažai gali užsidegti; susidaro toksiški dūmai. Privalumas – galimų pavojų lengva išvengti. Trūkumas – didelis ir brangus įrenginys; sumažėjęs kabliukų mechaninis atsparumas; susidaro toksinių medžiagų turintys dūmai, pelenai ir šlamas.

Mechaninis valymas
Smėliapūte, po to nuvalant metaliniais šepečiais. Galimas pavojus – susidaro toksiškos dulkės. Privalumas – valymą galima automatiškai atlikti iškart po detalių nukabinimo; galima automatiškai surinkti susidarančias dulkes; sumažėja naudojamų kabliukų skaičius. Trūkumas – susidaro toksinių medžiagų turinčios dulkės.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Aliuminio lydinio cheminės sudėties įtaka anodavimui

Grynas aliuminis anoduojasi geriau nei jo lydiniai. Anodinės dangos išvaizda ir jos savybės (atsparumas dilimui, korozinis atsparumas ir pan.) priklauso kaip nuo aliuminio lydinio tipo, taip ir nuo jo „metalurginės biografijos“. Aliuminio lydinio anodavimo kokybę taip pat įtakoja intermetalinių dalelių dydis, forma bei pasiskirstymas. Cheminė aliuminio lydinio sudėtis labai svarbi kai kuriems gaminiams, kuriems reikalingas blizgantis anodavimas, kuriam išgauti būtina, kad netirpių dalelių būtų kiek galima mažiau.

Anodinė danga ant aliuminio Al 99,99 bus švari ir skaidri, o kai geležies kiekis 0,08%, ji bus ne tokia švari ir bus vis drumstesnė didėjant dangos storiui. Kai netirpių dalelių kiekis kaip aliuminio lydinyje 1050 (АД0 markės aliuminis), danga tampa visiškai „apsiniaukusi“, lyginant su grynesniu metalu. Iš visų aliuminio lydinių labiausiai dekoratyvios ir geriausios apsauginės dangos gaunasi ant 5XXX ir 6XXX serijų lydinių. Ant kai kurių 7XXX serijos lydinių gaunasi švarios ir geromis funkcinėmis savybėmis pasižyminčios dangos. Spalvotos 2XXX serijos aliuminio lydinių dangos paprastai gaunasi prastos kokybės.

Intermetalinių dalelių elgsena anodavimo metu priklauso nuo dalelių tipo ir anodavimo tirpalo. Kai kurie intermetaliniai junginiai oksiduojasi arba tirpsta greičiau nei aliuminis (pvz.: β-Al-Mg dalelės), dėl to susidaro porėta struktūra. Silicio dalelės, yra anodavimo procese praktiškai netirpios ir todėl įsiterpia į anodinę dangą. Tarpiniais tarp šių dviejų kraštutinių atvejų yra junginiai (FeAl3, α-Al-Fe-Si ir kt.), kurie dalinai tirpsta, dalinai lieka dangoje, o tai turi neigiamos įtakos dangos, ypač spalvotos, kokybei.

(Parengta pagal TALAT 5203)

 

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Aliuminio lydinių anodavimas

Ne visi aliuminio lydiniai vienodai tinka anodavimui. Radau tokią lentelę (šaltinis: http://www.anodizing.org/?page=alloys)

Al_lyd

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Darbų saugos seminaras

Gegužės 4 dieną dalyvavau darbų saugos seminare Kaune, kurį organizavo UAB Tuvlita, UAB DSP+ ir UAB Ekokonsultacijos. Pasinaudojau proga nusifotografuoti su DSP+ direktore Irma Spudiene ir Tuvlitos Konsultavimo tarnybos ir Technikos kontrolės tarnybos direktoriumi Raimedu Burba.

IMG_20170504_132010

IMG_20170504_143452

Susitikau ir pažįstamų iš Kauno Technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros – doc. dr Dalią Jankūnaitę ir doc. dr Dainių Martuzevičių.

IMG_20170504_143618

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą